KELIONĖ Į SAVE

Yra akimirkų, jausmų, pastebėjimų, žinojimo, kuriais neįmanoma nepsidalinti. Prekės ženklas Raganna gimė tylią ir kaitrią vasaros naktį. Banalu, tačiau už pradinę mintį esu dėkinga ir tos nakties pilnačiai. Šuoliuojantys metai jau buvo subrandinę ketinimą sukurti kažką ypatingai jautraus, paslaptingo ir mus, moteris, vienijančio… Kažką, kas atlieptų patį mūsų visų esmės daigelį ir suburtų bendram buvimui. Aistra gyvenimui, tradicijų tąsa, mūsų dainos, ašaros, pyktis, juokas, bejėgiškumas ir jėga, motinystė, meilė, intuicija – visa tai su kaupu atseikėta gamtos, kaip ir tylus žinojimas, kad mes, moterys, šioje žemėje esame palaimintos ir pačios stipriausios. Ne, ne fizine jėga ir noru užkariauti pasaulį, valdyti, diktuoti įstatymus, kelti karus ir smėlio dėžėse kurti strategijas. Mumyse slyptinti jėga yra tokia gaivališka, kad visuomet kėlė ir tebekelia pagarbią baimę. Dėl jos viduramžiais su pelenais į dangų kilo raganų – žiniuonių sielos, dėl jos šimtmečiais mums sąmoningai ir dėsningai buvo bandoma įteigti – „moterie, žinok savo vietą“…Draudimas mokytis, siekti žinių, skaityti, valgyti prie vieno stalo kartu su vyrais, nešioti kelnes, tuoktis iš meilės. Šiandien tai skamba makabriškai kvailai, tačiau dar prieš gerą šimtmetį, tai buvo moterų kasdienybė…Beje, dar ir dabar galima kaktomuša susidurti su tos brutalios praeities liekanomis: „boba už vairo“, “ožka – ne gyvulys, boba – ne žmogus“. Žinote, kas labiausiai žavi ? Ogi tai, kad šiuos ir panašius posakius bandoma pritempti iki humoro lygio. Tai taip vyriška…Pats svarbiausias moters bruožas – nuolankumas, – teigė Ž. Ž. Ruso. Na, o F. Nyčė šią nuomonę paspyrė koja: „Antai vyras nori iš moters taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga“…Kol vyrai bando perprasti moteriškos prigimties labirintus, o kai kurie vis dar įnirtingai bruka mus į „boboms skirtą vietą“, mes pačios palikusios praeities nuoskaudas ten iš kur jos atėjo ir paglosčiusios savo drąsiųjų riterių galvas, išsipinkime kasas, išsivaduokime iš dusinančių korsetų, nuspirkime kojas laužančius aukštakulnius į šalį ir eikime pažinimo keliu į save… Patikėkite, tik tai turi prasmę. Jei abejojate – paklauskite savo vidinės raganos. Ji žino visus atsakymus. Ačiū jums visoms, kad esate, ir, kad šiame kelyje mūsų – vis daugiau.