Šios moters neįmanoma nepastebėti – ryški plaukų spalva šviečia iš tolo, stilinga ir skoninga apranga verčia atsigręžti smalsias moteris, o vyrams ji nepalieka net menkiausio šanso: ši jaunatviškai atrodanti keturiasdešimtmetė dama yra sėkmingai ištekėjusi, augina tris gražius vaikus ir yra labai užsiėmusi.
Apie netikėtus gyvenimo pokyčius, kūrybinę sėkmę, šeimą, moteriškumą ir kitus dalykus – pokalbis su klaipėdiete Vaida Jutkone.
– Esi kilimo iš Biržų, Klaipėdos universitete baigei teatro režisūrą, bet po studijų pagal specialybę nedirbai: ilgus metus uostamiestyje buvai žinoma žurnalistė. Dabar tapai dar ir verslininke: kas paskatino iš esmės keisti veiklos profilį?
– Paprasčiausiai vieną dieną pajutau, kad pavargau nuo žurnalistinio darbo, kad ši veikla man nebeteikia malonumo. Supratau, jog nebenoriu pildyti kitų veiklių žmonių svajonių, noriu pildyti savąsias. Esu kuriantis žmogus, juk neatsitiktinai jaunystėje pasirinkau režisūros studijas, tad natūraliai grįžau prie pačios savęs. Norėjau rasti tą sritį, kuri man būtų įdomi, kuri teiktų džiaugsmą. O postūmį svajonės link man suteikė Clarissos Pinkolos Estes knyga „Bėgančios su vilkais“. Ji ne veltui vadinama moterų biblija. Užvertusi paskutinį puslapį supratau – laikas pradėti veikti.
Žinojau, kad noriu sukurti prekės ženklą, kuris teiktų ne vien finansinę naudą, bet tokį, kuris vienytų moteris, jungtų jas į bendruomenę, kažkuria prasme moterims padėtų pačioms save pažinti. Mūsų papuošalai – tarsi senovės amuletai, kurių paskirtis – priminti tai, kas svarbu šioje žemėje. Tai – meilė, harmonija, dvasios stiprybė ir gebėjimas džiaugtis kasdieniais stebuklais, pastebėti juos.
– Idėja graži, bet daugelis paklaustų: kaip ją įgyvendinti? Ko gero, nemažai padėjo vyras?
– Be abejo, be Skirmanto pagalbos būtų buvę sunku realizuoti savo planus. Pirmiausia jam esu dėkinga už postūmį ir nuolatinį priminimą, kad galiu daugiau, nei pačiai atrodo. Sunkiausia buvo atsakyti sau į klausimą – o ką aš norėčiau daryti, kokia ta veikla, kurioje neskaičiuočiau laiko iki darbo pabaigos, kas mane įkvepia ir kam aplinka duos patvirtinimą, kad einu teisinga kryptimi.
Mano prekės ženklo „Raganna“ paieškos užtruko, o šio pavadinimo gimimas susijęs su tam tikra mistika, kaip ir priklauso tikrai raganai (juokiasi – aut.p.).
Pavadinimas pas mane… įskrido pro langą praėjusių metų liepos naktį, kai švietė pilnatis. Tai įvyko Biržuose, mano gimtinėje, miestelyje, kur prabėgo mano laiminga vaikystė, galbūt dėl to šiame mieste taip prasmingai skleidžiasi mano kūryba – esu emociškai prisirišusi prie šios vietos. Tą naktį tiesiog pamačiau laukinės moters – raganos siluetą, ir supratau – jau yra! Tiesa, pavadinimas „Raganna“ su dviem „n“, todėl – išskirtinis, lengviau įsimenantis.
Ilgai delsiau kalbėti apie šį prekės ženklą, nes galvojau, kad būsiu nesuprasta, išjuokta. Ragana nėra įžeidimas. Senovės lietuviai turėjo miškų deivę Ragainę. Tik religija raganas pavertė tokiomis, kokias jas mes dabar įsivaizduojame. Ragana gali vadintis kiekviena iš mūsų, nes tai – reginti moteris, o juk visos mes, moterys, esame stiprios, turinčios intuiciją. Tiesą sakant, šiuo prekės ženklu norisi reabilituoti ir patį žodį, sugrąžinti jam pirminę reikšmę.
Šiuo metu mano prekės ženklas jau patentuotas Europos Sąjungos patentų biure, dabar laukiu atsakymo ir iš Lietuvos valstybinio patentų biuro dėl paties prekės ženklo logotipo.
Savo pavyzdžiu norėčiau moteris, kurios ilgus metus kankinasi, dirbdamos nemylimą darbą, padrąsinti: visgi viskas prasideda nuo idėjos, nuo minčių mūsų pačių galvose…
– Ženklo pavadinimas, kaip minėjai, „įskrido per langą“. O kaip „įskrido“ turinys – tai yra tai, kas po tuo pavadinimu slepiasi, ką konkrečiai nusprendei kurti?
– Pradėjau ieškoti dizainerių, mergaičių, moterų, kurios savo rankomis gamina kažką gražaus, įdeda daug širdies. Taip pradžioje atsirado odinės apyrankės su užrašu „Raganna“. Jos labai greitai tapo populiarios. Supratau, kad einu teisingu keliu.
Žinoma, šiandien sunku bet kokio verslo pradžią įsivaizduoti be socialinių tinklų pagalbos. Todėl susikūriau „Ragannos“ „Facebook“ paskyrą, kuri gana greit tapo populiari ir šiuo metu jau turi per 12 tūkst. sekėjų. Tada nusprendžiau plėsti asortimentą – taip gimė mineralų apyrankės.
Tas, kuris prisilietė prie mineralų pasaulio, žino, koks galingas ir teigiamas yra akmenukų poveikis. Ne viena moteris, įsigijusi natūralių akmenukų papuošalus, vėliau rašo padėkos laiškus ir pasakoja, kaip mineralai keičia jų gyvenimą. Kartais moteriai reikia turėti kokį nors daiktą, papuošalą, kurį pačiupinėjus tyliai sau primintum, jog esi ypatinga. Štai tokia yra tikroji mano veiklos misija.
Beje, mūsų mineralų apyrankės jau iškeliavo į Paryžių, Kiprą, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, tikiuosi, kad jomis susidomės ir Airijos lietuvės.
Visai neseniai sulaukiau pasiūlymo platinti papuošalus per populiarųjį internetinės prekybos tinklą „amazon.com“ – tai buvo didžiulė maloni staigmena man.
O naujausias mūsų kūrinys – didelė natūralios odos rankinė, kurioje telpa visas moters gyvenimas. Vasarą ketiname pradėti gaminti ir natūralios odos sandalų kolekciją.
– Kaip viską spėji, juk augini tris vaikus – 11 metų Nojų ir šešiametes dvynes Gaudrę ir Medą. Papasakok apie savo šeimos laisvalaikį, ką mėgstate kartu veikti?
– O kas sakė, kad spėju? Naivu manyti, kad suderinti tai, ką darau, su vaikų priežiūra ir namais yra labai lengva. Sunku. Šeima irgi yra darbas, kuriame ypač reikalinga kantrybė, meilė, atlaidumas, tolerancija ir išmintis. Tuo labiau, kad be „Ragannos“ turiu ir kitų veiklų – dirbu projektų vadove kartu su vyru įkurtoje reklamos bendrovėje, teikiančioje reklamos paslaugas. Nedaug to laisvalaikio lieka. O jis toks, kaip ir daugumos šeimų: kelionės po Lietuvą, poilsis gimtuosiuose Biržuose, mūsų mylimoje Nidoje ir kino filmų, serialų peržiūros, pakeitusios knygas. Juokaujame su vyru, kad šis pomėgis galėtų išsivystyti į blogo rašymą. Esame naujų, prasmingų serialų medžiotojai ir kritikai.
– Visada atrodai puikiai, stilingai, mėgsti savo įspūdingų fotosesijų nuotraukas kelti į asmeninį facebook’ą. Nebijai moterų pavydo, „nužiūrėjimo“? Gal gali pasidalinti savo puikios išvaizdos paslaptimi?
– C. Estes savo knygoje rašė „jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės“. Pavydas ir nužiūrėjimai raganoms negali pakenkti (juokiasi – aut.p.). Ko vertas moters gyvenimas, jei jį praleidi baimėje, galvodama, kad jau geriau tupėsiu po lapu, nei pasidžiaugsiu savimi viešai, kol dar galiu tai daryti? Man patinka viskas, kas gražu, estetiška, švaru ir prasminga. Todėl mielai džiaugiuosi bendru darbu su fotografu. Ypač esu dėkinga fotografei Renatai Janulynienei už įamžintus momentus. Kažkaip sutampa mūsų energetika ir ieškant kadrų „Ragannai“. Renata visuomet pagauna ypatingas akimirkas, o aš jomis garsiai džiaugiuosi.
O išvaizda – skonio dalykas. Kas vienam gražu, kitam gi – atvirkščiai. Už save, savo kūną, išvaizdą esu dėkinga genams ir įgimtam saiko jausmui. Valgau nedaug, su svaigalais ne itin draugauju. Prižiūriu save – ir tiek žinių.
Šaltinis www.adiena.lt
http://www.adiena.lt/2016/12/buvusios-zurnalistes-papuosalais-jau-zavisi-ir-paryzietes/
Malonu žinoti ,kad prigimčiai artimi papuošalai dar labiau pabres savaime suprantamus išskirtinumas,Ačiū!
Ačiū ir jums!