[:lt]DĖKOJU[:]

[:lt]Dėkoju vasarai už jos žydėjimą, už pilnus gyvybės garsus paryčiais sklindančius iš žaliuojančių medžių. Dėkoju akmenims už pagrindinę pamoką – Kantrybę. Ir vis dar mokausi…nugalėti kasdien atakuojančius minčių, baimių spiečius, mokausi neprarasti tikėjimo ir pagauti žinojimą, kad viskas bus gerai ir, kad viskas praeina, nes tokie yra nerašyti gyvenimo dėsniai. Mokausi atleisti, priimti, paleisti, nepykti, mylėti. Ar pavyksta? Ne visuomet. Ir tada prisimenu, kad visai negėda kreiptis pagalbos ar patarimo. Ir, kad nebūtinai savo silpnybes galima patikėti tik tiems, kurie nuramins žodžiais. Yra ir nebylių patarėjų. Tam, kad juos išgirstum, teks apraminti panikuojantį protą ir kreiptis į savo Visatos centrą – širdį. Per ją, su ja, ir jos dėka išgirstame akmenų kalbą…Šiandien kalbuosi su kianitu ir rožiniu Andų opalu. Prasmingos dienos visiems ir kuo daugiau kalbančios Tylos kasdieniniame bėgimo maratone.[:]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.