Raganos Žemaitijoje

Ar žinojote, kad kadaise ir Žemaitijoje būta tikrų raganų? Štai tokią įdomią istoriją man papasakojo archeologiniais kasinėjimais besidomintis buvęs kolega, žurnalistas Denisas Nikitenka.
Mažeikių rajone, Zastaučių kaime, Lietuvos archeologai yra radę palaidotą raganą. Tik ją užvardijo „žavėtoja“.Toje vietoje, kur rasta ragana, buvo I-V a. po Kr.amžiaus kapinynas. Kodėl manyta, kad kasinėtojams pavyko rasti raganą? Anot D. Nikitenkos, moteris buvo palaidota labai išskirtinai. Taip laidodavo tik raganas.
„Tyrinėdami Zastaučių kapinyno kalvos rytinį šlaitą, radome suriestom kojom, kniūbsčiai paguldytos moters griaučius. Ant abiejų rankų buvo po geležinę apyrankę.“ (Archeologas Vitas Valatka).
Yra žinoma, kad protėvių Lietuvoje niekas niekada nelaidodavo kniūbščio žmogaus (veidu į žemę). Taip laidojo tik ypatingai „nusidėjusius“. V amžiuje Europoje būtent tokiu būdu laidojo raganas. Tad… turime ir kuršių žemėse tokią. Derėtų priminti, kad po oficialaus valstybinio krikšto Lietuvoje raganomis buvo vadinamos realios moterys, kurios dar laikėsi senųjų lietuviškų papročių. Kodėl tai primenu? Galbūt dėl to, kad neapsigautume, manydami, jog visuomet turėjome ir turime galimybę rinktis, kuo tikėti ir kaip gyventi. Dažniausiai mūsų pasirinkimai jau yra nulemti tų, kurių rankose yra valdžia bei jėga ir gebėjimas manipuliuoti. Patogiau to nematyti, negirdėti arba pamiršti. Amžiai bėga, taip gyvename ir toliau. Tik ar visuomet – ramiai, harmonijoje su savimi ir be galybės baimių ?…